Operuoja net paauglius

- Kokios vis labiau plintančio nutukimo priežastys? Kiek ši problema aktuali mūsų krašte?

- Lietuvoje ji tampa vis aktualesnė, nes gyvenimas čia panašėja į Vakarų Europos ar Amerikos bendruomenių. Nors genai ir daro įtaką, daugiausia dėl nutukimo epidemijos kaltas gyvenimo būdas – itin mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba. Pastaraisiais dešimtmečiais nutukimo problema Vakaruose didėja geometrine progresija. Tiesa, Skandinavijos valstybėse pastebimas problemos stabilizavimasis.

Labiausiai gąsdina, kad nutukimas vis labiau plinta tarp jaunimo, paauglių, vaikų. Amerikoje, dabar ir Vakarų Europoje, jau atliekamos nutukimo operacijos paaugliams. Aišku, jos daromos tik tais atvejais, kai išnaudotos visos konservatyvios gydymo priemonės, o pavojus tapti neįgaliu dar nesuaugus labiau nei realus. Kalbama apie supernutukimą – kai vaikai, būdami 16 metų ir 160-170 cm ūgio, jau sveria 150-160 kilogramų. Iki vidutinės gyvenimo trukmės jiems dar likę apie 60 metų, bet šie jaunuoliai jau varginami sąnarių problemų, turi padidėjusį kraujospūdį, nes širdis nesugeba įprastu spaudimu paskirstyti kraujo po didžiulį kūną. Dažnam atsiranda II tipo cukrinis diabetas, žmogus yra tikras ligonis.

Supernutukusiais vadinami tie, kurių kūno masės indeksas viršija 50 kg/kv. m, kai normalus yra 19-25 kg/kv. m. Paaugliams, kurie turi tik keletą kilogramų antsvorio, tokios operacijos tikrai neatliekamos.

Pokyčiams tenka ruoštis

- Pusmetį dirbote Jungtinėje Karalystėje. Gal palygintumėte chirurginį nutukimo gydymą ten ir pas mus?

- Lietuvoje nutukimo problemos sprendimui, kartu ir chirurginiam gydymui, skiriamas dar menkas dėmesys, ypač lyginant su Vakarų Europa. Nutukimo plitimą Jungtinėje Karalystėje lemia ne tik gyvensena bei mityba, bet ir tai, kad apkūnūs žmonės čia kur kas labiau toleruojami nei Lietuvoje. Vis dėlto chirurginis nutukimo gydymas ten organizuotas daug tvarkingiau nei mūsų krašte. Tokios operacijos kompensuojamos valstybės, tiksliau – seniūnijų. Mat manoma, kad visuomenei naudingiau turėti sveiką ir darbingą žmogų, nei išlaikyti ligotą asmenį, kuriam neretai dar tenka mokėti socialines pašalpas. Tiesa, nereikia manyti, kad operuojamas kiekvienas, kuris to įsigeidžia, ir tuojau pat. Iki operacijos dienos pacientui tenka nueiti apie pusantrų metų trunkantį kelią. Pirmiausia būsimų pacientų grupė susitinka su slaugytojomis. Jos paprastai ir aiškiai supažindina, kaip pasirengiama operacijai, papasakoja, kaip per operaciją pertvarkomas virškinimo traktas, kokie gyvenimo būdo pokyčiai laukia po jos. Įspėja dėl galimų grėsmių ir komplikacijų. Vėliau besirengiantieji operacijai kartu su jau operuotais pacientais dalyvauja palaikymo grupės susirinkimuose. Čia be jokių pagražinimų, nedalyvaujant medicinos personalui, vieni su kitais dalijasi patirtimi, pasakoja apie pokyčius. Po šių etapų pacientai pirmą kartą konsultuojasi su chirurgu, šis dar kartą detaliai viską paaiškina. Jei entuziazmas neišblėsta, pradedami priešoperaciniai tyrimai, konsultuoja psichologas, dietologas, kinezioterapeutas, laukiama operacijos finansavimo. Kai tyrimai baigiami, finansavimas gautas, laukia paskutinė konsultacija, operacijos datos skyrimas.

Atrodytų, kad po tokio gana ilgo pasiruošimo operuotis turėtų tik idealiai fiziškai ir psichologiškai pasirengę žmonės. Tačiau per mano darbo pusmetį pasitaikė viena pacientė, kuri pabėgo iš ligoninės, likus vos kelioms valandoms iki operacijos. Ji negalėjo ištverti nevalgiusi.

Turiu pasakyti, kad Jungtinėje Karalystėje darbo sąlygos gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Tokio pobūdžio operacijų ten atliekama daug, gydytojai, slaugytojos ir jų padėjėjos gerai išmano šios srities specifiką, labai profesionaliai atlieka savo pareigas. Lietuvoje nutukusių žmonių gydymas, taip pat ir chirurginis, nėra tinkamai organizuotas, stokojama finansavimo. Galbūt todėl ši Vakarų Europoje ir Amerikoje sparčiai populiarėjanti chirurgijos rūšis Lietuvoje palaikoma tik keleto, nors ir labai kvalifikuotų chirurgų entuziazmo.

Įvairūs būdai

- Kokios būna ir kaip atliekamos chirurginės svorį koreguojančios operacijos, žmonių paprastai vadinamos tiesiog skrandžio perrišimu ar užsiuvimu?

- Dažniausiai atliekamos trijų rūšių antsvorį koreguojančios operacijos. Visos jos daromos laparoskopine technika, t. y. per mažas 1-1,5 cm ilgio skylutes pilvo sienoje. Šis metodas sumažina pooperacinį skausmą, turi daug kitų privalumų, išoperuoti pacientai ligoninėje praleidžia vos 1-2 dienas.
Viena galimybių – skrandžio apylankos operacija, kai suformuojamas naujas, mažesnis skrandelis, jis atskiriamas nuo didžiojo skrandžio. Be to, sukuriama apylanka, dėl to maistas aplenkia likusią dalį skrandžio ir plonąjį žarnyną. Į naują mažą skrandelį telpa nedaug maisto, tad greičiau pajuntamas sotumas, mažiau suvalgoma. Svorio kritimas po tokios operacijos būna greitesnis nei po kitų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tai yra efektyviausia procedūra, užtikrinanti ilgalaikį antsvorio netekimą. Dėl geriausio rezultato labai svarbu po operacijos susikurti naujus mitybos įpročius. Tikėtinas efektas: apie 50-60 proc. svorio sumažėjimas, praėjus penkeriems metams, ir 50 proc., praėjus 15 metų po operacijos.
Antra galimybė – pakraštinė skrandžio rezekcija, kurią atliekant iš paciento skrandžio suformuojamas siauras vamzdelis. Jo talpa daug mažesnė nei skrandžio prieš operaciją. Todėl suvalgoma mažiau, greičiau pajuntamas sotumas, o maistas žarnyne slenka natūraliai. Laikantis dietologo patarimų, tikėtinas antsvorio netekimas po 1,5-2 metų – 50-60 proc., tačiau lieknėjimas lėtesnis nei po skrandžio apylankos operacijų. Būtina stengtis nepersivalgyti, antraip skrandžio vamzdelis gali išsitampyti, ir antsvoris grįžta.
Trečias variantas – reguliuojamos skrandžio juostos operacija. Per ją sukuriamas naujas mažas skrandelis, didesnę organo dalį paliekant žemiau. Reguliuojama skrandžio juosta – tai silikoninis žiedas, kuriuo apjuosiamas skrandis. Vamzdeliu jis sujungiamas su kapsule, esančia po oda. Tai leidžia chirurgui reguliuoti juostos įtempimą ir pasiekti reikalingą svorio netekimą. Tai mažiausiai traumuojanti, saugiausia, greičiausiai atliekama antsvorio chirurgijos operacija. Norint pasiekti pakankamą svorio sumažėjimą, po operacijos juostą reikia reguliuoti keletą kartų. Tai neskausminga procedūra, trunkanti keletą minučių.

Be baltų chalatų

- Grįžkime prie jūsų patirties, įgytos Londone. Kuo ji vertinga?

- Pusmetis, praleistas Whittingtono ligoninėje, buvo labai naudingas, nors pradžia nebuvo lengva. Dabar su šypsena prisimenu, kaip antrąją darbo parą turėjau budėti ir tik svajojau, kad reiktų kuo daugiau operuoti. Šeši mėnesiai, praleisti svetur, buvo išbandymas ir visai mano šeimai. Vasarą Londone leidome visi kartu, tačiau prasidėjus mokslo metams žmona ir du vaikai grįžo į Kauną, o su manimi, beje, paties sprendimu, liko mažiausiasis. Lankydamas vieną iš Londono mokyklų įgijo vertingos gyvenimiškos patirties.

Paminėčiau ir tai, kad gydytojai Whittingtono ligoninėje nevilki mums įprastų baltų chalatų. Mediką pacientai pažįsta iš kortelės, prisegtos prie drabužių. Kitas neįprastas mums dalykas – vengimas operuoti naktį, t. y. po 22 valandos. Pirmą kartą su tuo susidūriau, norėdamas atlikti operaciją dėl ūmaus apendicito. Man buvo mandagiai paaiškinta, kad nevalia. Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje naktį operuojama tik labai skubiais, grėsmę gyvybei keliančiais atvejais, visi kiti pacientai laukia ryto. Mat atlikus auditą visoje šalyje paaiškėjo, kad per naktines operacijas įvyksta daugiau komplikacijų, menkesnis personalo susitelkimas.

Beje, dovanos gydytojams Londone nepopuliarios. Tik kartą per tą pusmetį vienas gruzinas žadėjo puikaus konjako butelį, kad kuo greičiau išoperuočiau jo sūnų. Nenuostabu, juk gruzinas užaugęs toje pačioje santvarkoje, kur dovanos gydytojams – įprastas reiškinys.

- Vis dėlto kodėl nelikote Londone?

- Nors darbo sąlygos labai patiko, tarptautinis kolektyvas – irgi, o finansiškai apsimokėjo net keletą kartų labiau, ligoninės administracijai pasiūlius kontraktą pratęsti, nesusigundžiau. Tiesiog darbas man nėra visas gyvenimas, o tokiems svarbiems sprendimams, kurie liečia ne tik mane, bet ir man artimus žmones, apmąstymui reikia daugiau laiko.

Kai įprasti patarimai nepadeda

Dauguma itin didelį antsvorį turinčių žmonių skundžiasi sąnarių ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu. Tokių problemų turintiems žmonėms klasikinius gydytojų patarimus – laikytis griežtos dietos, didinti fizinį aktyvumą – praktiškai sunku įgyvendinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenims, kurių kūno masės indeksas yra daugiau nei 50, fizinio aktyvumo didinimas, dietos laikymasis nebepadeda pasiekti adekvataus rezultato. Tokiam žmogui gali kiek nori sakyti, kad reikia didinti fizinį aktyvumą, bet jei jis sunkiai beužlipa laiptais į antrą aukštą, dūsta, apčiuopiamo rezultato tikėtis sunku. Be to, daugeliui metančiųjų svorį puikiai žinomas "jo-jo" efektas, kai laikantis griežtos dietos prarasti kilogramai po keleto mėnesių grįžta, žmogus neretai tampa dar apkūnesnis nei buvo. Kai kurių tyrimų duomenimis, maždaug dviem trečdaliams nutukusių pacientų netektas svoris grįžta jau per pirmuosius metus. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių per pastaruosius penkerius metus pasaulyje labai plinta metabolinė chirurgija. Jos esmė ta, kad atlikus chirurginę operaciją ne tik koreguojamas antsvoris, bet ir išnyksta sąnarių skausmai, sumažėja arterinis kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje. Įrodyta, jog 50-80 proc. pacientų po operacijos pavyksta atsikratyti ir diabeto.

DEIMANTĖ DAUKŠAITĖ

KMI NORMOS IR PATOLOGIJOS VARIANTAI
KMI < 18,5 – kūno svoris nepakankamas
KMI = 18,5 – 24,9 – kūno svoris normalus
KMI = 24,9 – 29,9 – viršsvoris
KMI = 30,0 – 39,9 – nutukimas
KMI > 40,0 – sunkus ( mirtinas) nutukimas.

Tačiau paprastesnis būdas kūno masės indeksui nustatyti yra naudojama lentelė, kurioje nustatytas normalus kūno svoris pagal ūgį. Todėl nereikia gaišti laiko skaičiuojant kūno masės indekso pagal formulę. Tiesiog užtenka pažiūrėti į šią lentelę bei išsirinkti savo ūgį ir, iš karto sužinosime kiek turime bei galime sverti. Ši lentelė padės pacientams geriau orientuotis savo kūno masėje.
Ūgis cm. Ideali kūno masė kg. Normali kūno masė (leidžiami nukrypimai nuo idealios masės kg.)
150 50 45-56
152 51 46-58
154 52 47-59
158 55 50-62
160 56 51-64
162 58 53-66
164 59 54-67
166 61 55-69
168 62 56-71
170 64 58-72
172 65 59-74
176 67 62-77
180 68 65-81
182 71 66-83
184 73 68-85
186 75 69-86
188 76 71-88
190 78 74-92
194 83 75-94
Kitas labai svarbus galimo viršsvorio žymuo yra liemens apimtis. Ji ypač gerai diagnozuoja centrinį pilvinio tipo nutukimą, kuris, kaip minėta sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, todėl ir yra ypač pavojingas. Nustatyta, kad labai didelė rizika sveikatai kyla tuomet, jeigu vyra juosmens apimtis viršija 102 cm., o juosmens/klubų apimties santykis yra didesnis kaip 0,9. Moterų normali juosmens apimtis yra iki 88 cm, o juosmens/klubų apimties santykis – iki 0,85. Vidutinės rizikos grupei priklauso vyrai, kurių juosmens apimtis 94 – 102 cm, ir moterys, kurių juosmens apimtis 80 – 88 cm. Nors kuo labiau dideja KMI, tuo didesnė tikimybė mirti staigia mirtimi, šiuo metu manoma, kad svarbus rizikos sveikatai ir gyvybei žymuo yra juosmens apimtis. Ir turintys viršsvorio, ir normalaus svorio asmenys, kurių tokia pati padidėjusi juosmens apimtis, vienodai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir anksčiau mirti. Pilvinis nutukimas yra viena iš pagrindinių ūminių miokardo infarkto priežasčių.

(Šaltinis – Gyd. dietologė E.Gavelienė. Ar reikalinga individuali dieta? 2002 m. interviu svetainei www.kmi.lt)